EMOCINIS INTELEKTAS
XXI a. žmogaus gabumai tampa ypatinga vertybe. Sakykite kas iš mūsų nesvajoja tapti ypatingu, gabiu, talentingu, genialiu kurioje nors srityje? Tai reikštu, ne tik pripažinimą ir pagarbą, bet, net materialinį paskatinimą, pvz. geresnį atlyginimą.
Dar neseniai, žmogaus gabumams nustatyti, dažniausiai buvo naudojamas intelekto koeficientas; tai JAV naudojama matavimo skalė ( IQ) nurodanti protinį žmogaus išsivystymą. Nepaisant puolimų ir kritikos , ši sistema išsilaikė kelis dešimtmečius. Tačiau, gyvenimas rodo, kad aukštas IQ negarantuoja sėkmės gyvenime, geriausiu atveju jis užtikrina gerai apmokamą darbą. Yra daugybė kitų žmogaus charakterio bruožų, nulemiančių sėkmę.
Kartais aukštą IQ turintys individai stebėtinai prastai tvarko savo asmeninį gyvenimą.
Jau apie dešimtmetį psichologai kalba apie emocinį intelektą - gebėjimą pagrįsti savo poelgius, nepalūžti žlugus planams, kontroliuoti impulsus, valdyti savo nuotaikas, nepasiduoti nevilčiai, trugdančiai blaiviai mąstyt, bei įsijausti i kito žmogaus padėtį.
Dar nuo Platono laikų savitvarda, sugebėjimas atsispirti emocijoms yra laikomi dorybe. Senovės graikai šią žmogaus savybę vadino „SPOHROSYNE“, kas, išvertus, reiškia „subtili pusiausvyra ir išmintis“. Jie teigė, kad svarbiausia yra ne slopinti jausmus,
nes jie yra vertingi, o išlaikyti tarp jų pusiausvyra. Gyvenimas be aistros ir stiprių jausmų taptu nykus ir pilkas. Per daug užgniaužti jausmai paverčia gyvenimą rutininiu, o nevaldomi jausmai virsta patologija - beribiu sielvartu, kankinančiu nerimu, ardančiu pykčiu. Kančias sukeliančių jausmų pažabojimas ir valdymas yra emocinės gerovės prielaida, o kraštutinumai - per stiprios ar per ilgai trunkančios emocijos - stumia žmogų iš pusiausvyros. Prieš kelis dešimtmečius Masačiusetso [JAV] psichologai tyrė kaip susiklostė 450 berniukų likimai. Dviejų trečiųjų jų IQ buvo vidutinis. Jie augo šeimose gyvenusiose iš pašalpų , t.y. socialiai nestabiliuose. O likęs trečdalis išaugo pasiturinčiose šeimose. Jų IQ buvo aukštas. Po 15m. jų pasiekti rezultatai gyvenime ir karjeroje parodė, kad sėkmę lėmė ne aukštas intelektas, o gebėjimai pasipriešinti stresui, nesilpstantis entuziazmas, sugebėjimas sutapti su kitais žmonėmis.
1995m. amerikietis Daniel Goleman įvedė naują terminą "Emocinis intelektas" [EQ] Nestinga įrodymu, jog aukštu emociniu intelektu pasižymintys žmonės turi pranašumų bet kurioje gyvenimo srityje (tai gali būti romantiški ar intymus santykiai, organizacinė veikla, reikalaujanti gebėjimų perprasti tam tikras nerašytas taisykles etc.). Tokie žmones yra labiau patenkinti gyvenimu, jiems geriau sekasi, jie lengviau pažaboja savo įnorius, todėl yra kūrybiškesni. Visiškai nesugebantys suvaldyti savo emocijų, tampa nevykusiais, neįstengiančiais blaivai protauti, darbuotojais. Mokslininkai laikosi nuomonės, kad IQ yra nekintamas, o emocinis intelektas gali būti ugdomas. Emocinio intelekto seminarai intensyviai skverbiasi i verslo, visuomeninio, o, taip pat, ir asmeninio gyvenimo realybe. Emocinis intelektas yra svarbus tiems, kas dirba su žmonėmis, formuoja komandas, atsako už ilgalaikę partneryste ir sėkmingą bendradarbiavimą.
Kas vadovauja mažam ar dideliam kolektyvui (mažas kolektyvas gali būt ir šeima).
Parengė Liudmila Litvinienė
XXI a. žmogaus gabumai tampa ypatinga vertybe. Sakykite kas iš mūsų nesvajoja tapti ypatingu, gabiu, talentingu, genialiu kurioje nors srityje? Tai reikštu, ne tik pripažinimą ir pagarbą, bet, net materialinį paskatinimą, pvz. geresnį atlyginimą.
Dar neseniai, žmogaus gabumams nustatyti, dažniausiai buvo naudojamas intelekto koeficientas; tai JAV naudojama matavimo skalė ( IQ) nurodanti protinį žmogaus išsivystymą. Nepaisant puolimų ir kritikos , ši sistema išsilaikė kelis dešimtmečius. Tačiau, gyvenimas rodo, kad aukštas IQ negarantuoja sėkmės gyvenime, geriausiu atveju jis užtikrina gerai apmokamą darbą. Yra daugybė kitų žmogaus charakterio bruožų, nulemiančių sėkmę.
Kartais aukštą IQ turintys individai stebėtinai prastai tvarko savo asmeninį gyvenimą.
Jau apie dešimtmetį psichologai kalba apie emocinį intelektą - gebėjimą pagrįsti savo poelgius, nepalūžti žlugus planams, kontroliuoti impulsus, valdyti savo nuotaikas, nepasiduoti nevilčiai, trugdančiai blaiviai mąstyt, bei įsijausti i kito žmogaus padėtį.
Dar nuo Platono laikų savitvarda, sugebėjimas atsispirti emocijoms yra laikomi dorybe. Senovės graikai šią žmogaus savybę vadino „SPOHROSYNE“, kas, išvertus, reiškia „subtili pusiausvyra ir išmintis“. Jie teigė, kad svarbiausia yra ne slopinti jausmus, nes jie yra vertingi, o išlaikyti tarp jų pusiausvyra. Gyvenimas be aistros ir stiprių jausmų taptu nykus ir pilkas. Per daug užgniaužti jausmai paverčia gyvenimą rutininiu, o nevaldomi jausmai virsta patologija - beribiu sielvartu, kankinančiu nerimu, ardančiu pykčiu. Kančias sukeliančių jausmų pažabojimas ir valdymas yra emocinės gerovės prielaida, o kraštutinumai - per stiprios ar per ilgai trunkančios emocijos - stumia žmogų iš pusiausvyros. Prieš kelis dešimtmečius Masačiusetso [JAV] psichologai tyrė kaip susiklostė 450 berniukų likimai. Dviejų trečiųjų jų IQ buvo vidutinis. Jie augo šeimose gyvenusiose iš pašalpų , t.y. socialiai nestabiliuose. O likęs trečdalis išaugo pasiturinčiose šeimose. Jų IQ buvo aukštas. Po 15m. jų pasiekti rezultatai gyvenime ir karjeroje parodė, kad sėkmę lėmė ne aukštas intelektas, o gebėjimai pasipriešinti stresui, nesilpstantis entuziazmas, sugebėjimas sutapti su kitais žmonėmis.
1995m. amerikietis Daniel Goleman įvedė naują terminą "Emocinis intelektas" [EQ] Nestinga įrodymu, jog aukštu emociniu intelektu pasižymintys žmonės turi pranašumų bet kurioje gyvenimo srityje (tai gali būti romantiški ar intymus santykiai, organizacinė veikla, reikalaujanti gebėjimų perprasti tam tikras nerašytas taisykles etc.). Tokie žmones yra labiau patenkinti gyvenimu, jiems geriau sekasi, jie lengviau pažaboja savo įnorius, todėl yra kūrybiškesni. Visiškai nesugebantys suvaldyti savo emocijų, tampa nevykusiais, neįstengiančiais blaivai protauti, darbuotojais. Mokslininkai laikosi nuomonės, kad IQ yra nekintamas, o emocinis intelektas gali būti ugdomas. Emocinio intelekto seminarai intensyviai skverbiasi i verslo, visuomeninio, o, taip pat, ir asmeninio gyvenimo realybe. Emocinis intelektas yra svarbus tiems, kas dirba su žmonėmis, formuoja komandas, atsako už ilgalaikę partneryste ir sėkmingą bendradarbiavimą.
Kas vadovauja mažam ar dideliam kolektyvui (mažas kolektyvas gali būt ir šeima).
Parengė Liudmila Litvinienė
- Labai nepalankios dienos
